Visi rūpinasi klausimu apie tai, ką žmogus jaučia,kai miršta, anksčiau ar vėliau mirtis ateis visiems. Žmonės atsargiai galvoja: "Ir kas yra, kas atsitinka po mirties mūsų kūne ir mūsų sieloje?". Remiantis klinikinės mirties žmonių patirtimi, buvo padarytos išvados, kurių pagalba bendrai galima įsivaizduoti, ką žmogus jaučiasi mirus.

Žmogus pasiekia jo fizinę ribąkančia, o po to kūnas nesiliauja ir pradeda mirti. Paskutinę vietą smegenys miršta, dažna mirties priežastis yra deguonies trūkumas. Jei mirtingasis asmuo yra gydytojo akivaizdoje prie operacinio stalo, jis gali išgirsti, kad jis buvo laikomas miręs. Po to žmogus girdi garsų nemalonų triukšmą ar švilpuką. Daugelis sako, kad atrodė, kad jie skraido per tunelį dideliu greičiu ir galų gale pamatė šviesą. Tai yra sielos kelionė. Beje, sielos egzistavimas yra moksliškai įrodytas: buvo atliktas eksperimentas, kurio metu buvo atskleista sielos svoris, ji pasiekė kelis miligramus. Po skrydžio siela tam tikrą laiką yra toje vietoje, kur kūnas mirė, ir mato jį iš šono. Siela patiria šoką, bet palaipsniui supranta, kas nutiko. Tada jai siunčiamos mirusių giminių ir draugų sielos. Daugelis žmonių sakė, kad matė didelį, labai ryškų tvarinį, kuris jiems atėjo. Siela yra pasveikinta su meile, padedama įsikurti naujame pasaulyje. Tada gali įvykti vienas iš dviejų dalykų - arba atnaujinta siela sugebės grįžti į kūną ir pradėti gyvenimą iš naujo, arba niekada negrįš į save ir neskubės į naują pasaulį. Daugelis žmonių po klinikinės mirties jautėsi atnaujinti, nes jie įgijo naujų žinių, kurios nėra skirtos likusiai daliai. Tokie žmonės dažnai keičia savo pasaulėžiūrą ir suvokimą, jų požiūrį į mirties pasikeitimus, jie daugiau nebijo. Tačiau kai žmogus, kuris buvo klinikinės mirties atveju, bando pasakyti savo artimiesiems apie tai, kas nutiko su juo, jam sunku rasti tinkamus žodžius. Iš tikrųjų, po to, kai mirtis siela patenka į visiškai naują pasaulį, o ne viskas, kas jame supa, gali būti vadinama žmogaus žodžiais. Todėl paprastai iš tokių žmonių atleidžiami ir netiki jų istorijomis.

Komentarai 0